- užkelnėti
- užkelnė́ti intr. apsikelnėti: Užkelnė́ti bus apsivilkti kelnėmis J. \ kelnėti; apkelnėti; nukelnėti; susikelnėti; užkelnėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
užkelnėti
Look at other dictionaries:
apkelnėti — tr. apauti kelnėmis, aprengti: Seniau, būdavo, tik pusbernį jau apkelnėja Vj. | refl.: Apsikelnėti reikia KlvrŽ. | Dabar lauk tu jo, kol jis apsikelnė̃s Všk. Na, ar tu apsikelnėsi kada, ar ne? Akm. kelnėti; apkelnėti; nukelnėti; susikelnėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
kelnėti — kelnėti, ėja, ėjo tr., kelnėti, ėja, ėjo 1. mauti kelnėmis: Da iš lopšio neišlipė, o jau kelnėja Vj. | refl.: Aš kelnėjuos, t. y. velku sejoną arba kelnes J. Ką tu čia tep ilgai kelnėjys? Tv. Gali dėl manęs kelnėtis, aš nepasipiktinsiu Brs. Jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukelnėti — 1. tr. numauti kelnes: Sugavę nukelnėjo ir paleido Škn. | refl.: Nusikelnėti yra nusidaryti sijoną, kelnes J. 2. tr. prk. nuveikti: Širšonas bimbalą nukelnėjo, kad ir plunksnos padulkėjo Krtn. ║ nusmukdyti: Patį poną, galutinai nukelnėję laukan… … Dictionary of the Lithuanian Language
susikelnėti — apsivilkti, susitvarkyti drabužius: Ar jau susikelnėjai? Brs. kelnėti; apkelnėti; nukelnėti; susikelnėti; užkelnėti … Dictionary of the Lithuanian Language
